Projekto santrauka
ĮVADAS. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių savižudybių skaičiumi pasaulyje (18,64 / 100 000 gyvenojų 15-19 metų amžiaus ir 31,5 / 100 000 suaugusiųjų populiacijos 2017 m.). Daugiau kaip 50 proc. nusižudžiusiųjų kentė nuo depresijos. Psichikos sveikatos priežiūros žmogiškieji ištekliai yra menki ir brangus, todėl sunku pritraukti psichikos sveikatos priežiūros specialistus dirbti provincijos savivaldybėse Lietuvoje.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra gerai išvystyta tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Norvegija. KET buvo kruopščiai išbandyta ir buvo įrodyta, kad ji veikia, taip pat gerai kaip ir antidepresantai. Siekiant išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumą ir pernelyg didelį vaistų skyrimą, daugelis šalių pradėjo mokyti ne tik psichologus ar psichiatrus, bet ir slaugytojus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus teikti trumpąsias, ekonomiškai ir įrodymais pagrįstas, standartizuotas KET konsultacijas, kad padėti žmonėms susidoroti su pirmaisiais depresijos ir nerimo simptomais.
PROJEKTO TIKSLAI: parengti mokymo programą ir apmokyti ne mažiau kaip 30 labai motyvuotų specialistų, kurie suteiks trumpąsias, įrodymais pagrįstas standartizuotas konsultacijas žmonėms, kaip elgtis pasireiškus pirmiems depresijos ir nerimo simptomams.
PLANUOTOS VEIKLOS: 1) parengti arba pritaikyti socialinių ir sveikatos mokslų specialistų mokymo programą skirtą apmokyti specialistus teikti trumpąsias, įrodymais pagrįstas, standartizuotas KET pagrindu konsultacijas. 2) atrinkti tinkamus kandidatus į mokymo programą; labai motyvuotus, su ypatingais tarpasmeniniais įgūdžiais ir empatija; 3) paruošti specialistus trumposioms, įrodymais pagrįstoms, standartizuotoms, KET pagrindu konsultacijoms teikti; 4) prižiūrėti naujai apmokytus specialistus pirmuosius trejus jų praktikos metus; 5) įdiegti kliento gerovės ir kitų programos rodiklių vertinimo sistemą; 6) atlikti efektyvumo vertinimą.
TIKSLINĖS GRUPĖS: pagrindinė tikslinė grupė yra slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, gyvensenos medicinos ir visuomenės sveikatos specialistai, kurie klientams suteiks emocinę pagalbą. Išplėstinė tikslinė grupė apima žmones, patiriančius lengvus depresijos ar nerimo simptomus, kurie gaus projekto metu apmokytų specialistų paslaugas.
PASIEKTAS REZULTATAS: 1) Parengta, pritaikyta ir išplėtota socialinių ir sveikatos mokslų srities specialistų mokymo programa „Emocinės gerovės konsultavimo pagrindai“; Patvirtinti LSMU podiplominių studijų mokymo kursai (420 val.) emocinės gerovės konsultantų parengimui, kurie bus vykdomi pagal poreikį, bet ne dažniau negu 1 kartą metuose. Tokiu būdu bus užtikrintas mokymų programos ilgalaikis naudojimas ir specialistų rengimas. 2) Pradžioje numatyta paruošti ne mažiau kaip 30 specialistų, galinčių teikti trumpąsias, įrodymais pagrįstas, standartizuotas, KET pagrindu konsultacijas, kaip elgtis pasireiškus lengviems depresijai ir nerimui; Pirmų mokymų metu paruošti 28 specialistai, vėliau individualia tvarka parengti dar trys specialistai dėl atsiradusio konsultantų kaitos poreikio ir vėliau organizuoti antri mokymai kurių metu paruošti darbui dar 29 konsultantai – viso projekto lėšomis paruošta 60 specialistų. Papildomai paruošta dar 25 specialistai, kurie studijavo savo lėšomis. Šiuo metu Lietuvoje yra paruošti 85 emocinės gerovės konsultantai savarankiškam darbui su klientais. 3) Parengtos darbo su klientais ataskaitos forma su naudojamais klausimynais (PSO-5, PSK-9, GAD-7) kliento gerovės ir kitų rodiklių stebėsenai. 4) Parengta emocinės gerovės konsultantų darbo rezultatų statistinė analizė ir paslaugų efektyvumo vertinimo ataskaita.
Analizė parodė kad konsultantų darbas efektyviai beveik dvigubai pagerino klientų emocinę būklę. Beveik visi klientai buvo patenkinti arba labai patenkinti paslaugomis ir tik 0,2 proc., klientų buvo nelabai patenkinti suteiktomis paslaugomis. Net 50 proc. asmenų, kuriems suteiktos emocinės gerovės konsultantų paslaugos buvo gerokai sunkesnės emocinės būklės negu tikėtasi. Tačiau, nežiūrint to, konsultacijos buvo labai efektingos ir būklės pagerėjo vertinant pagal standartines skales.
Emocinės gerovės konsultantų veiklos analizė. Išvados: 1. Emocinės gerovės paslaugos suteiktos 4221 klientui keturiolikoje savivaldybių, 67 proc. jų buvo moterys, 59 proc. – miesto gyventojai, amžius nuo 18 m iki 95 m., vidurkis 42,39±14,44; mediana 41metai. Vyrų ir moterų amžius nesiskyrė. 2. Konsultantai dirbo viso 15,5 etato krūviu. Vidutiniškai vienu etatu dirbdamas konsultantas pakonsultavo 272 klientus, vienam klientui suteikta vidutiniškai 4,5 konsultacijos. 3. Net pusė klientų turėjo sunkesnius emocijų sutrikimus negu numatyta PSO-5 <50, 11 proc. turėjo sunkaus nerimo simptomų ir 3,5 proc. turėjo sunkios depresijos simptomų. 4. Visų konsultuotų asmenų emocinė būklė statistiškai reikšmingai pagerėjo dvigubai po emocinės gerovės konsultantų konsultacijų. 5. Beveik visi asmenys nurodė esą patenkinti arba labai patenkinti paslaugomis ir tik 0,2 proc. buvo nelabai patenkinti paslaugomis. 6. Emocinės gerovės konsultantų paslaugos yra labai efektingos padedant žmonėms susiduriantiems su emocijų sutrikimais. 7. Būtina kuo plačiau teikti tokias paslaugas siekiant pagerinti visuomenės psichinę sveikatą.
Projekto ištakos
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais didėja. Lietuvos Higienos instituto duomenimis per pastaruosius 10 metų (nuo 2007 iki 2017 metų) sergamumas šiomis ligomis padidėjo (nuo 23,3/1000-čiui gyv. iki 35,2/1000-čiui gyv.). Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis padidėjo nuo 55,6/1000-čiui gyv. iki 78,3/1000-čiui gyv. Depresija yra viena dažniausiai pasitaikančių ir sekinančių psichikos ligų. Lietuvoje sergamumas depresija siekia 4,76/1000-čiui gyv., o ligotumas - 16,13/1000-čiui gyv. Depresija yra ypač susijusi su savižudybėmis. Nežiūrint to, kad pastaraisiais metais savižudybių Lietuvoje mažėja (Higienos instituto duomenimis, nuo 2000 m. iki 2016 m. Lietuvoje savižudybių sumažėjo nuo 45 atvejų iki 31 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau Lietuva vis dar išlieka savižudybių statistikoje pirmoje vietoje Europoje ir pirmajame dešimtuke pasaulyje. Skaičiai tikrai grėsmingi: paskutiniais Eurostat duomenimis Lietuvoje 2017 m. standartizuotas mirčių dėl savižudybių dažnis siekė 31,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (47,2/100000 vyrams ir 9,1/100000 moterims). Tokiu būdu Lietuva yra absoliuti lyderė savižudybių skaičiumi. 2017 metais Lietuvoje nusižudė 749 žmonės (596 vyrai ir 153 moterys), o visame pasaulyje - 793 000 žmonių, vidutiniškai 10,5/100 000 gyv., o Europoje 11/100 000 gyv.
Jungtinės karalystės (London School of Economics and Political Science) mokslininkai, atlikę gerovės tyrimus visame pasaulyje teigia, kad depresija ir nerimas yra pagrindinė kančios priežastis. Depresija, kuria per gyvenimą suserga net 25 proc. europiečių, yra pagrindinė nedarbingumo (apie pusę visų, dėl ligos praleistų, dienų) ir žemo produktyvumo priežastis. Depresija trumpina gyvenimą tiek pat, kiek rūkymas, ir yra labiau apribojanti veiksnumą nei astma, krūtinės angina, artritas ar diabetas. Tik vienas iš keturių sergančiųjų depresija gauna gydymą, o dar mažesnė dalis gauna jiems tinkamą gydymą.
Siekiant mažinti savižudybių skaičių labai svarbus vaidmuo tenka sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms. Labai svarbu, kad kuo daugiau specialistų, ne tik psichologų ir psichiatrų, bet ir kitų specialybių gydytojų, slaugytojų, visuomenės sveikatos ar gyvensenos medicinos specialistų, socialinių darbuotojų ir kitų, mokėtų atpažinti emocijų sutrikimus, savižudybės riziką, ir žinotų, ką daryti. Ypač svarbu, kad psichikos sutrikimų paveikti žmonės gautų savalaikę, įrodymais pagrįstą, efektyviausią pagalbą. O sveikatos politikos formuotojai organizuotų efektyvaus gydymo paslaugas visoms, ne tik somatinėms, ligoms.
Pagalbos sistema turėtų pradėti veikti daug anksčiau, ne tik savižudiškoms mintims pasireiškus, bet jau pastebėjus pirmuosius galimos depresijos simptomus. Tyrimai rodo, kad tokiais atvejais psichologinės terapijos gali būti ir dažnai yra efektyvesnės ir garantuoja ilgiau išliekantį poveikį, nei medikamentinis gydymas. Svarbu šalyje sukurti paslaugų tinklą, kurios būtų prieinamos piliečiams, vos pasireiškus pirmiesiems galimos depresijos simptomams.
Vienas iš šiai pagalbai tinkamų šiuolaikinės psichoterapijos krypčių metodas yra moksliniais tyrimais pagrįsta Kognityvinė elgesio terapija (toliau – KET). Tai yra ypač tinkamas metodas gydyti įvairius nerimo sutrikimus bei gydyti ne tik depresiją, bet ir kitus nuotaikos sutrikimus, įvairias priklausomybes, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, kompiuterio, lošimų. KET - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse (Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje ir kt.) vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms. KET galima taikyti ir gydant vaistais ir be jų, o jos efektas išlieka labai ilgam - dažnai visam gyvenimui.
Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) 2014-2021 metų programos „Sveikata" tikslas – psichikos sveikatos stiprinimas ir sveikatos sutrikimų prevencija, sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei. Programos tikslas – didinti prevenciją ir sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus - atitinka atitinkamas ES ir nacionalines politikos kryptis ir prioritetus. Ši programa atitinka strategiją „Europa 2020", kurioje pabrėžiama būtinybė stengtis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir mažinti sveikatos skirtumus.