Projekto ištakos
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais didėja. Lietuvos Higienos instituto duomenimis per pastaruosius 10 metų (nuo 2007 iki 2017 metų) sergamumas šiomis ligomis padidėjo (nuo 23,3/1000-čiui gyv. iki 35,2/1000-čiui gyv.). Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis padidėjo nuo 55,6/1000-čiui gyv. iki 78,3/1000-čiui gyv. Depresija yra viena dažniausiai pasitaikančių ir sekinančių psichikos ligų. Lietuvoje sergamumas depresija siekia 4,76/1000-čiui gyv., o ligotumas - 16,13/1000-čiui gyv. Depresija yra ypač susijusi su savižudybėmis. Nežiūrint to, kad pastaraisiais metais savižudybių Lietuvoje mažėja (Higienos instituto duomenimis, nuo 2000 m. iki 2016 m. Lietuvoje savižudybių sumažėjo nuo 45 atvejų iki 31 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau Lietuva vis dar išlieka savižudybių statistikoje pirmoje vietoje Europoje ir pirmajame dešimtuke pasaulyje. Skaičiai tikrai grėsmingi: paskutiniais Eurostat duomenimis Lietuvoje 2017 m. standartizuotas mirčių dėl savižudybių dažnis siekė 31,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (47,2/100000 vyrams ir 9,1/100000 moterims). Tokiu būdu Lietuva yra absoliuti lyderė savižudybių skaičiumi. 2017 metais Lietuvoje nusižudė 749 žmonės (596 vyrai ir 153 moterys), o visame pasaulyje - 793 000 žmonių, vidutiniškai 10,5/100 000 gyv., o Europoje 11/100 000 gyv.
Jungtinės karalystės (London School of Economics and Political Science) mokslininkai, atlikę gerovės tyrimus visame pasaulyje teigia, kad depresija ir nerimas yra pagrindinė kančios priežastis. Depresija, kuria per gyvenimą suserga net 25 proc. europiečių, yra pagrindinė nedarbingumo (apie pusę visų, dėl ligos praleistų, dienų) ir žemo produktyvumo priežastis. Depresija trumpina gyvenimą tiek pat, kiek rūkymas, ir yra labiau apribojanti veiksnumą nei astma, krūtinės angina, artritas ar diabetas. Tik vienas iš keturių sergančiųjų depresija gauna gydymą, o dar mažesnė dalis gauna jiems tinkamą gydymą.
Siekiant mažinti savižudybių skaičių labai svarbus vaidmuo tenka sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms. Labai svarbu, kad kuo daugiau specialistų, ne tik psichologų ir psichiatrų, bet ir kitų specialybių gydytojų, slaugytojų, visuomenės sveikatos ar gyvensenos medicinos specialistų, socialinių darbuotojų ir kitų, mokėtų atpažinti emocijų sutrikimus, savižudybės riziką, ir žinotų, ką daryti. Ypač svarbu, kad psichikos sutrikimų paveikti žmonės gautų savalaikę, įrodymais pagrįstą, efektyviausią pagalbą. O sveikatos politikos formuotojai organizuotų efektyvaus gydymo paslaugas visoms, ne tik somatinėms, ligoms.
Pagalbos sistema turėtų pradėti veikti daug anksčiau, ne tik savižudiškoms mintims pasireiškus, bet jau pastebėjus pirmuosius galimos depresijos simptomus. Tyrimai rodo, kad tokiais atvejais psichologinės terapijos gali būti ir dažnai yra efektyvesnės ir garantuoja ilgiau išliekantį poveikį, nei medikamentinis gydymas. Svarbu šalyje sukurti paslaugų tinklą, kurios būtų prieinamos piliečiams, vos pasireiškus pirmiesiems galimos depresijos simptomams.
Vienas iš šiai pagalbai tinkamų šiuolaikinės psichoterapijos krypčių metodas yra moksliniais tyrimais pagrįsta Kognityvinė elgesio terapija (toliau – KET). Tai yra ypač tinkamas metodas gydyti įvairius nerimo sutrikimus bei gydyti ne tik depresiją, bet ir kitus nuotaikos sutrikimus, įvairias priklausomybes, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, kompiuterio, lošimų. KET - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse (Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje ir kt.) vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms. KET galima taikyti ir gydant vaistais ir be jų, o jos efektas išlieka labai ilgam - dažnai visam gyvenimui.
Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) 2014-2021 metų programos „Sveikata" tikslas – psichikos sveikatos stiprinimas ir sveikatos sutrikimų prevencija, sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei. Programos tikslas – didinti prevenciją ir sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus - atitinka atitinkamas ES ir nacionalines politikos kryptis ir prioritetus. Ši programa atitinka strategiją „Europa 2020", kurioje pabrėžiama būtinybė stengtis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir mažinti sveikatos skirtumus.