GEROVĖS KONSULTANTŲ MODELIS
Projekto finansavimas:
2014‐2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšos
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Emocinės gerovės konsultantų modelio aprašas (toliau ‐ Aprašas) nustato emocinės gerovės konsultantų paslaugų teikimo rekomenduojamo modelio Lietuvoje viziją, tikslą, uždavinius, struktūrinę ‐ funkcinę sąrangą.
2. Aprašas yra parengtas bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriumi, bei Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro specialistais ir remiantis gerąja praktika Norvegijoje, Australijoje ir Anglijoje, kur įrodymais pagrįstos žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugos yra sėkmingai vykdomos ir plėtojamos.
APRAŠE VARTOJAMOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS
Žemo intensyvumo konsultavimo paslaugos. Žemo intensyvumo psichologinio konsultavimo paslaugos terminas dažniausiais vartojamas pakopinio problemos sprendimo kontekste. Pakopinis problemos sprendimas akcentuoja tai, kad atlikus paslaugos gavėjo būklės įvertinimą, lengvi sutrikimai ar problemos gali būti sprendžiamos žemesnės kvalifikacijos specialistų minimaliomis intervencijomis ir siūloma nukreipti į aukštesnio lygio specialistus tik būklei negerėjant ar blogėjant arba jeigu jau pirminio įvertinimo metu paaiškėja, kad problema yra rimtesnė nei žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugų specialistas gali padėti.
Emocinės gerovės konsultavimo paslaugos (toliau – EGK paslaugos) – žemo intensyvumo psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos suaugusiems asmenims, kurių metu emocinius ar psichologinius sunkumus patiriantys asmenys konsultuojami specialistų, taikančių žemo intensyvumo intervencijas remiantis kognityvine elgesio terapija.
Kognityvinė ir elgesio terapija (toliau – KET)
Kognityvinė elgesio terapija yra viena iš psichoterapijos rūšių, kurios efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Kognityvinė elgesio terapija jungianti dvi labai veiksmingas psichoterapijos rūšis – kognityvinę ir elgesio terapijas, padeda pažinti bei suprasti, kaip siejasi žmogaus mintys, emocijos bei elgesys, suteikia galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti greitus ir į tikslą orientuotus problemų sprendimo būdus, suprasti savo problemų ištakas ir jas pakeisti.
Emocinės gerovės konsultantas (toliau – EGK) ‐ specialistas, turintis reikalavimus atitinkantį išsilavinimą (žr. žemiau 2.1. punktą) ir baigęs specialius asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo psichologinės gerovės konsultavimo mokymus, paremtus kognityvine elgesio terapija.
Emocinės gerovės konsultantų paslaugų teikimo centras - tai įstaiga, kurioje dirba EGK ir kurioje yra teikiamos emocinės gerovės konsultavimo paslaugos visuomenei.
EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTŲ PASLAUGOS TIKSLINĖ GRUPĖ
1. EGK tikslinė grupė, arba klientai (toliau ‐ paslaugos gavėjai) – tai suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai.
2. Paslaugos gavėjai kreipiasi į Emocinės gerovės konsultavimo centrą dėl paslaugų suteikimo patys arba pagal rekomendacijas.
MODELIO VIZIJA, TIKSLAS, UŽDAVINIAI
Modelio vizija – įdiegti ir plėtoti įrodymais pagrįstas žemo intensyvumo psichologinės gerovės konsultavimo paslaugas, kurios būtų prieinamos asmenims, susiduriantiems su lengvais emociniais sunkumais, pagerinti jų būklę ir siekti užkirsti kelią galimam psichoemocinės būklės blogėjimui bei psichikos sutrikimų vystymuisi.
Modelio tikslas ‐ paskatinti žmones kreiptis pagalbos susidūrus su emociniais sunkumais, t. y. esant lengviems streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiams, ir teikti jiems įrodymais pagrįstas, prieinamas ir jų poreikius atitinkančias žemo intensyvumo psichologinio konsultavimo paslaugas.
Modelio uždaviniai:
• užtikrinti žemo intensyvumo psichologinės gerovės konsultavimo paslaugų prieinamumą;
• užtikrinti, kad EGK paslaugos būtų nediskriminuojančios;
• užtikrinti EGK paslaugų konfidencialumą ir privatumą;
• užtikrinti, kad EGK paslaugos būtų teikiamos saugioje ir paslaugos gavėjų poreikius
• atitinkančioje aplinkoje;
• užtikrinti EGK paslaugų kokybę;
• užtikrinti, kad EGK paslaugos būtų teikiamos tik tinkamai apmokytų ir paruoštų
• kompetentingų specialistų, kad vyktų šių paslaugų stebėsena bei kontrolė, kurią vykdo EGK
• paslaugų centrų steigėjai arba kitos institucijos, finansuojančios EGK paslaugų centrų paslaugas;
• užtikrinti EGK paslaugų viešinimą, siekiant užtikrinti šių paslaugų teikimą ir prieinamumą.
PAGRINDINIAI MODELIO ELEMENTAI
EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTŲ PASLAUGŲ TEIKIMO CENTRAS
UŽTIKRINA:
PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ
• Paslaugos teikiamos asmenims nuo 18 metų nemokamai (finansavimas apibrėžiamas teisės aktuose);
• Besikreipiantieji konsultacijoms priimami be jokio specialaus nukreipimo ar siuntimo;
• Vieta įrengta paslaugos gavėjams patogioje ir lengvai prieinamoje vietoje;
• Darbo laikas paslaugos gavėjams patogiu metu, įskaitant po darbo valandų;
• Įvairių registracijos paslaugoms būdų, įskaitant internetu, galimybė;
• Tinkamas paslaugų planavimas, stengiantis sutrumpinti konsultacijos laukimo laiką;
• Esant nepalankioms sąlygoms yra galimybė teikti konsultacijas internetu.
EGK PASLAUGOS yra NEDISKRIMINUOJANČIOS, išlaikytas KONFIDENCIALUMAS bei SAUGUMAS
• Teikiamos paslaugos asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus grupės, pažiūrų, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės. Suteikiamos nediskriminuojančios paslaugos neįgaliesiems asmenims.
• Paslaugų teikimas grindžiamas abipuse pagarba, tarpusavio supratimu ir susitarimu.
• Užtikrinamas paslaugos gavėjo konfidencialumas, informacija apie asmenį turi būti koduojama bei saugoma, pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
• Užtikrinama, kad paslaugos būtų teikiamos saugioje ir paslaugos gavėjo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Fizinės patalpos neturėtų praleisti garso, konsultacijos turi būti tiksliai suplanuotos, kad kuo trumpiau reikėtų laukti prie kabineto durų, koridoriuje ar lauke.
PASLAUGŲ KOKYBĘ
• Paslaugas teikia specialius mokymus baigę bei nuolat kvalifikaciją keliantys EGK.
• Siekiant parinkti tinkamiausias priemonės besikreipiančiajam bei jo būklei ir būklės dinamikai įvertinti, naudojamos:
o PSO (5) Geros savijautos vertinimo apklausa
o Vizualinės analogų skalės
o Pildomi standartizuoti sveikatos klausimynai PSK‐9 ir GNSS‐7
• Paslaugos gavėjai tinkamai informuojami apie paslaugų pobūdį, savo pačių būklę bei paslaugos gavimo galimybes.
• Paslaugos gavėjo būklės kitimas stebimas kiekvieno susitikimo su EGK metu.
• Suteikiamos paslaugos dokumentuojamos. Patvirtinta paslaugų dokumentacija ir paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų naudojimas nustatytu periodiškumu sesijų metu.
• Ataskaitų pagal nustatytus rodiklius rengimas ir teikimas.
• EGK paslaugų centrų darbo vertintojams, t.y. EGK paslaugų centrų steigėjams arba kitoms institucijoms, finansuojančioms bei kontroliuojančioms EGK paslaugų centrų teikiamas paslaugas. Ataskaitos už metus teikiamos kasmet iki vasario 15 dienos.
• Patogios darbo sąlygos EGK, siekiant išlaikyti specialistus ir išvengti jų „perdegimo“.
• Išvystyta paslaugos teikimo infrastruktūra.
EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTAI
Emocinės gerovės konsultantu gali būti:
• fizinis asmuo, turintis aukštąjį sveikatos mokslų krypčių grupės medicinos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos, akušerijos studijų krypties arba socialinių mokslų krypčių grupės socialinio darbo, psichologijos studijų krypties išsilavinimą ir baigęs ne mažiau kaip 320 valandų trukmės emocinės gerovės konsultavimo pagrindų podiplominių studijų programą, paremtą kognityvine ir elgesio terapija, ir turintis tai įrodantį dokumentą (toliau – EGK specialistas).
Emocinės gerovės konsultantų pagrindinės funkcijos:
• Organizuoti pirminį susitikimą, kurio metu, atliekant apklausą, įvertinti besikreipiančio asmens psichikos sveikatos poreikius, psichologinės gerovės lygį ir rizikos veiksnius bei sudaryti paslaugų teikimo planą.
• Psichikos sveikatos poreikiai, psichologinės gerovės lygis ir rizikos veiksniai įvertinami remiantis Emocinės gerovės konsultantų centrų darbo ataskaitomis ir pildomų klausimynų bei skalių analize. Kilus įtarimų, jog pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai, kuriems esant Emocinės gerovės konsultantas savo kompetencijų ribose negali padėti, rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti informaciją, kuri įstaiga tokias paslaugas teikia bei paaiškinti šių paslaugų gavimo tvarką.
• Pagal pirmojo susitikimo metu sudarytą paslaugų teikimo planą teikti įrodymais pagrįstas žemo intensyvumo emocinės gerovės konsultavimo paslaugas individualiai asmenims, susiduriantiems su emociniais sunkumais bei numatyta tvarka konsultacijų metu periodiškai atlikti emocinės būklės vertinimą.
• Administruoti savo veiklą, t. y. pildyti paslaugų teikimo žurnalą, kuriame turi būti nurodomi paslaugų gavėjo duomenys, laikantis konfidencialumo užtikrinimo principų, atvykimo laikas, suteiktos konsultacijos trukmė, nuolat pildyti paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų rezultatus.
• Prireikus nepriskirtais Emocinės gerovės konsultanto kompetencijai klausimais rekomenduoti paslaugų gavėjams kreiptis į atitinkamos srities specialistą ar įstaigą.
• Nuolat kelti Emocinės gerovės konsultanto kvalifikaciją dalyvaujant podiplominiuose mokymuose, konferencijose, seminaruose ir supervizijose, kontrolė galima kaip psichologų – per 5 metus ne mažiau 120 tobulinimosi valandų.
EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTŲ MOKYMO CENTRAS
EGK mokymus vykdo Lietuvos sveikatos mokslo universitetas. Tam tikslui yra paruošta podiplominio mokymo programa (teorija, praktika, supervizijos, savarankiškas darbas) „EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTAVIMO PAGRINDAI“ KMU-962. Baigus mokymus išduodamas tai įrodantis dokumentas.
BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ĮSTAIGOMIS IR ORGANIZACIJOMIS
• EGK paslaugų teikimo centras aktyviai bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau ‐ ASPĮ), ypač šeimos gydytojais, bei psichikos sveikatos centrais (toliau ‐ PSC):
o Jeigu EGK paslaugos gavėjo (asmens) būklė arba jam tinkama pagalba yra už EGK kompetencijos ribų, jis aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai.
o Jeigu EGK įvertinęs paslaugos gavėjo būklės kitimą eigoje mato, kad jo pastangos nepakankamai veiksmingos, jis nutraukia konsultacijų teikimą, ir aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, kitą specialistą, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai.
o ASPĮ bei PSC geranoriškais pagrindais informuoja savo paslaugos gavėjus apie EGK teikiamas paslaugas bei rekomenduoja į juos kreiptis tiems asmenims, kuriems tokios paslaugos būtų reikalingos / naudingos.
• EGK paslaugų teikimo centras abipusiai naudingais pagrindais bendradarbiauja su kitomis įstaigomis bei organizacijomis, tokiomis kaip: socialines paslaugas teikiančios įstaigos, vaistinės, psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos, savanoriškos veiklos principais dirbančiomis organizacijomis, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas teikiančiomis įstaigomis, meno, tautodailės ar kitus panašaus pobūdžio užsiėmimus organizuojančiomis įstaigomis, kitomis aktualiomis nevyriausybinėmis organizacijomis:
o Įstaigos keičiasi tarpusavyje aktualia ir naudinga informacija savo paslaugos gavėjams;
o Nukreipia savo paslaugos gavėjus konkrečioms paslaugoms, jeigu atsiranda tokių paslaugų poreikis;
o Inicijuoja ir organizuoja bendras paslaugų viešinimo akcijas visuomenei bei kitoms suinteresuotoms pusėms.
EMOCINĖS GEROVĖS KONSULTANTŲ PASLAUGŲ TEIKIMO CENTRŲ VEIKLOS TOBULINIMO PRINCIPAI
1. Inovatyvių, prieinamų, nediskriminuojamų, įvairioms visuomenės grupėms pritaikytų paslaugų plėtojimas.
2. Nuotolinių paslaugų įdiegimas ir plėtojimas.
3. Ateityje planuojamas sudarymas sąlygų ir galimybių teikti ir grupines psicho-emocinės pagalbos ir savipagalbos paslaugas.
4. Elektroninių administravimo ir vertinimo įrankių diegimas ir taikymas.
5. Glaudus bendradarbiavimas su ASPĮ (šeimos gydytojais), PSC bei kitomis suinteresuotomis ar aktualiomis paslaugos gavėjams institucijomis.
6. Gerųjų praktikų ir problemų dalinimasis su EGK paslaugas teikiančiais centrais tose pačiose ir kitose savivaldybėse, pavyzdžiui: metinių renginių/susitikimų/konferencijų organizavimas, bendrų mokymų organizavimas ir pan.
%20(1).png/picture-200?_=18f9c3f2fe7)
.png/picture-200?_=18f9c440ac0)